Po priėmimo į aukštąsias mokyklas jau kurį laiką ryškėja tendencija, kad jaunimas vangiai renkasi žemės ūkio sektoriui reikalinga studija, tokia kaip agronomija, veterinarija, gyvūnų mokslai. Taip pat trūksta ir inžinierių, dėl kurių kovos ir kitų sektorių atstovai.
Dėl šios priežasties „Agrokoncerno“ įmonių grupė jau ne vienerius mokymo metus aktyviai bendradarbiauja su įstaigomis. Šiemet agroverslo atstovai aplankė daugiau nei 50 šalies mokyklų ir gimnazijų. Šių susitikimų tikslas – išsamiau papasakoti apie šiandienį žemės ūkio sektorių ir jo teikiamas galimybes jaunimui.
Mokyklos besilankanti įmonės „Agrokoncernas GDP“ personalo ir projektų vadovė Onutė Verygaitė pastebi, kad moksleiviai dirba žemės ūkio sektoriuje įsivaizduoja kaip labai fiziškai sunkų, mažą apmokamą ir neprestižinį. Daugelio jų supratimas apie žemės ūkio sektorių apsiriboja senais stereotipais, kurie yra perėmę iš savo tėvų ar net senelių. „ Turime labai stiprią motyvaciją edukuoti moksleiviams ir griauti senus stereotipus, nes žemės ūkio sektorius yra viena sparčiausiai modernėjančių sričių. Jau šiandien mes kalbame apie tiksliąsias technologijas, inovacijas, robotizaciją, dirbtinį intelektą, kurie pamažu tampa neatsiejama agroverslo dalimis. Be to, tai yra ypač perspektyvi sritis, nes būtent agrosektorius aprūpina mus maistu, kurio pasauliui reikia vis daugiau “, – sako O. Verygaitė. Nuo pasirinkimų atgraso seni stereotipai Strategija tiesiogiai bendrauti su moksleiviais pasakojant apie šiandienos agrosektorių pasirinkta tikslingai. „Agrokoncerno“ įmonių grupė vysto strateginės reikšmės, daugiau nei 300 milijonų vertės projekto. Jos įkurta įmonė „Agrokoncernas GDP“ per ateinančius penkerius metus Šiaulių rajone, Kuršėnuose, planuojama pastatyti vieną moderniausių Europoje giluminio grūdų perdirbimo gamyklą. Jau dabar yra aišku, kad reikės apie 250 specialistų, kurių šiuo metu rinkoje ir taip trūksta. Todėl įmonės atstovai jau dabar organizuoja susitikimus su 9-12 metų moksleiviais, nes jie bus būtent ta karta, kurių kompetencijų reikės naujiems projektams. Įmonės „Agrokoncernas GDP“ personalo ir projektų vadovės O. Verygaitės teigimu, bendradarbiavimas su švietimo įstaigomis gali būti vienas iš būdų, padedantis užtikrinti reikiamą specialistų poreikį. „Taip aktyviai bendradarbiaujame su mokslo įstaigomis, žengiame papildomus žingsnius tam, kad padėtų naujiems žmonėms įgytų žinių, pasidalintume realiais savo, kaip darbdavio lūkesčiais, taip pat su jaunimu kalbame apie verslumą, technologijas ir kitas kompetencijas, kurios bus reikalingos“, – kalbėjo O. Verygaitė. Laukuose jau dirba robotai „Agrokocerno“ įmonių grupė pažangiausiems šalies ūkininkams organizavo net tris dienas trukusias Didžiosios lauko dienas, kurios dalijasi savo mokslinio padalinio sukaupta informacija, atliktų tyrimų rezultatai, praktiniai bandymai, taip pat demonstravo naujausią žemės ūkio techniką. Šio renginio metu buvo nuspręsta suorganizuoti konferenciją „Verslumas ir dirbtinis intelektas šiandienos karjeroje“. Į ją buvo pakviesta daugiau nei šimtas karjeros konsultavimo specialistų iš visos Lietuvos. „ Konferenciją organizavome turėdami labai aiškų tikslą. Karjeros konsultavimo specialistai yra tie žmonės, kurie padeda jaunimui renkantis studijas, atlieka profesinę orientaciją. Todėl mes juos iš arti parodyti ne tik šiandieninį agroverslą, jame dirbaus žmones, infrastruktūrą, bet ir suteikė žinių apie tai, ko galima tikėtis netolimoje ateityje “, – kalbėjo konferencijos sumanytoja O. Verygaitė.
Įmonės „Agrokoncernas“ komercijos direktorius Arnas Radzevičius karjeros konsultantams vadovauja 10 inovacijų, kurios keičia ne tik žemės ūkio sektoriaus, bet ir mūsų visų kasdienybę. Tarp jų ir autonominės žemės ūkio mašinos, tiksliosios technologijos, skaitmenizacija, biotechnologija, dirbtinis intelektas bei daug kitų technologinių sprendimų, kurie yra neatsiejami nuo chemijos, biologijos, biochemijos, fizikos ir kitų gamtos bei tiksliųjų mokslų. „ Savo žemės ūkis buvo suvokiamas labai siaurai, tačiau šiandien tai yra labai įdomu, dinamiškas ir sparčiai tobulėjantis sektorius. Pavyzdžiui, esame pirmieji Baltijos šalyse į savo ūkį atvežę monotoniniams žemės ūkio darbams atlikti skirtą robotą. Manau, po kokių penkerių ar net greičiau, laukuose vis daugiau pamatysime savarankiškai, be žmogaus kabinoje dirbančių metų žemės ūkio mašinų. Esame pakeisti priešaušryje “ – prognozuoja A. Radzevičius. Dirbtinis intelektas keis ir universitetų metodika Pasak O. Verygaitės, konferencijos temos apie žemės ūkio inovacijas, dirbti intelektą ir jaunimo verslumą buvo pasirinktos tikslingos. „ Skaitmenizavimo, dirbtinio intelekto, technologijų ir tam skirtų įrankių pagalba žemės ūkio sektorius tampa vis labiau valdomas protu, vis mažiau reikia žmogaus fizinio darbo. Tai labai svarbu kalbėti, nes jauni žmonės po mokyklos ar studijų patenka į kitą pasaulį, su kuriuo nėra susipažinę. Pavyzdžiui, kad ir mūsų organizacijos mastas, pinigų srautai, inovacijų diegimo greičiai, verslo vystymas reaguojant į rinką – visa tai reikalauja ir specifinių žinių, ir kompetencijų “, – sako personalo ir projektų vadovė.
Nors apie dirbtinį intelektą pradėta garsiai kalbėti dar palyginus visai neseniai, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto docentas Linas Petkevičius neabejoja, kad jo teikiamos galimybės keis ir darbo rinką. Pasak jo, jau dabar mes naudojamės daugybe įrankių, kurie ateityje tik tobulės. Nors dirbtinis intelektas ir kiti technologiniai sprendimai ženkliai palengvins mūsų kasdienybę, tačiau labai tikėtina, kad sumažins ir darbuotojų poreikį, o kai kuriose srityse visiškai pakeis žmogų. „ Jau dabar yra diskutuojama ar rašto darbai yra tinkama žinių vertinimo forma. Studentai pradeda naudotis dirbtinio intelekto įrankiais, su kuriais pagalba parašytus darbus galima atskirti tik pagal netyčia paliktas klaidas, tokias, kaip įrašą „aš esu robotas ir negaliu tiksliai atsakyti į šį klausimą“. Keičiasi ir poreikiai – karjeros siekti ne tik žinių, bet ir kompetencijos, kaip naudotis technologijomis ir pilnai išnaudoti jų potencialą “, – savo įžvalgomis dalijosi L. Petkevičius. Verslumas – ne įgimtas, o ugdomas Su į konferenciją susirinkusiais karjeros specialistais profesionalus verslo konsultantas ir jaunų verslų mentorius Žanas Gongapševas dalijasi savo patirtimi dirbant su moksleiviais, kurie svajoja arba jau realiai vysto savo pirmuosius verslus. Pasak jo, didžiausia problema yra tai, kad šiuolaikinė mokymosi sistema labai mažai orientuota į tokią kompetenciją kaip finansinis raštas, verslumas, bent minimalus ekonomikos dėsnių išmanymas ir kitas. Jau nekalant apie inovacijas ir technologijas, kurios pasitaiko, jau plačiai naudojamos, o mokyklos – dar nepasiekusios.
„ Mokykloje moksleivių niekas nemoko net tokio elementaraus įgūdžio kaip planavimas. Gyvenime neužtenka tik turėti gerų idėjų – reikia mokėti analizuoti, planuoti ir organizuoti. Ką dar pastebiu iš savo bendravimo su jaunimu, jiems labai trūksta platesnio požiūrio. Daugelis jų galvoja labai siaurai, savo idėjas jie apriboja galvodami tik apie savo miestą, geriausiu atveju – šalį. Vis tik gyvename globaliame pasaulyje, todėl turėtume juos skatinti neapsiriboti tik savo šalies sienomis “ , – įsitikinęs jaunųjų verslininkų mentorius. Ž. Gongapševas pastebi, kad vis dar labai paplitęs įsitikinimas, kad verslumas yra įgimtas ir ne kiekvienam duota savybė. Tačiau daug dirbantis su jaunimu mentorius sako, kad tai yra taip pat ugdoma kompetencija. Praktinės veiklos, įvairios simuliacijos ir projektų mokyklos duoda labai gerų rezultatų ir keičiasi jaunimo nuostata bei suvokimą apie verslo pasaulį. Specialistus augina jau mokyklos suole Konferencijoje dalyvavę karjeros konsultantai džiaugėsi šia agroverslo iniciatyva ne tik supažindinti su savo veikla, bet ir plėsti jų akiratį, pradėti žinių ir kompetencijų. Su jaunimu bendraujantys specialistai sutinka, kad nauja karta, kuri turi daug potencialo, bet dėl didelio srauto, greito tempo ir įpročių, kuriuos formuoja tiek technologijos, tiek besinti aplinka, su daugybe iššūkių atsirenkant, kas jiems yra skirta ir perspektyva. „Buvo labai naudinga susipažinti ir pabendrauti su žmonėmis, kurie artimai bendrauja su moksleiviais, žinai su kokiais iššūkiais jie turi, kas juos domina ir kokių kompetencijų turi. Manau, kad tai tikrai ne pirmas tokio pobūdžio renginys, nes mes, kaip įmonių grupė, esame užsibrėžę tikslą kurti viso šalies agroverslo pažangą, o to padaryti be jaunų žmonių yra pakankamai“ – po konferencijos kalbėjo „Agrokoncernas GDP“ personalo ir projektų vadovė O. Verygaitė. „Agrokoncerno“ įmonių grupė šiuo metu jau yra pasirašiusi susitarimus su daugiau nei 10 moksleivių, kurie po mokyklos planuoja rinktis su agrosektoriumi susijusių studijų kryptis. Jiems yra mokamos stipendijos, taip pat bus apmokamos studijos. Pagal šiuos susitarimus po studijų yra garantuojama darbo vieta, taip pat atveria kitų karjeros galimybes.
