Per pastaruosius kelerius metus anglies kreditų tema iš nišinės tapo viena labiausiai aptariamų žemės ūkio sektoriuje. Ūkininkai vis dažniau ieško būdų, kaip iš tvarių praktikų gauti ne tik moralinę naudą, bet ir papildomas pajamas, kurios padėtų stabilizuoti ūkio finansus nepastovių sezonų metu.
Agroverslo bendrovės taip pat pradeda imtis aktyvaus vaidmens. Tarp jų – ir „Agrokoncernas“, padedantis ūkiams žengti į anglies kreditų rinką skaidriai bei paprastai.
Kartu su įmonės tvaraus žemės ūkio specialiste Brigita Impole kalbame apie tai, kodėl anglies kreditai ūkininkams tampa vis aktualesni ir kaip ši praktika gali transformuoti žemės ūkį.
Ekonominė nauda ūkininkams
Ūkininko darbas nuolat balansuoja tarp dviejų polių: būtinybės laikytis tvarių principų ir realaus poreikio iš jų gauti finansinę naudą. Šiandien, augant rinkos spaudimui ir ES žaliojo kurso reikalavimams, šis poreikis tampa ypač ryškus.
Anglies kreditų sistema daugybei ūkių tampa būdu susieti kasdienes žemdirbystės praktikas su papildomu pajamų šaltiniu – ir kartu sustiprinti savo pozicijas rinkoje.
„Ūkininkai ieško būdų, kaip iš tvarumo gauti ne tik moralinę, bet ir ekonominę naudą. Dirvožemio organinės anglies kaupimas – tai praktikos, kurios ilgainiui gerina žemės derlingumą, mažina sąnaudas, o dabar dar ir leidžia uždirbti papildomai.
Be to, ES žaliasis kursas ir rinkos spaudimas verčia visus ieškoti sprendimų, kaip parodyti savo tvarumą faktais. Ir anglies kreditai tai leidžia padaryti“, – sako B. Impolė.
Pasak specialistės, tvarus ūkininkavimas tampa nebe pasirinkimu, o konkurenciniu pranašumu. Ir nors ši rinka dar tik formuojasi, ūkininkams, galintiems įrodyti savo poveikį aplinkai, atsiveria naujos galimybės.
Kas lemia ūkio potencialą?
Nors pati anglies kreditų schema skamba sudėtingai, jos esmė yra gana aiški: didžiausias poveikis pasiekiamas ten, kur didėja organinės anglies kiekis dirvožemyje arba mažėja emisijos. Tai reiškia, kad praktikos turi būti orientuotos į dirvos gerinimą ir mažesnį neigiamą poveikį aplinkai.
„Svarbiausios yra tos veiklos, kurios padeda išsaugoti ar kaupti organinę anglį dirvožemyje: neariminis žemės dirbimas, tarpinių pasėlių auginimas, sėjomainos įvairovė, augalinės dangos išlaikymas per žiemą ir trąšų naudojimo optimizavimas“, – vardija B. Impolė.
„Ūkio potencialas priklauso nuo ūkio praktikos istorijos ir dirvožemio. Vidutiniškai iš hektaro galima sugeneruoti nuo 1 iki 2 kreditų per metus, o vieno kredito vertė šiuo metu siekia apie 35 eurus.“
Pasak pašnekovės, nors skaičiai ūkininkams leidžia gana greitai pasidaryti orientacinę analizę, tvarumas nėra vien tik kreditas.
Papildomai tai didina dirvos biologinį aktyvumą, ilgainiui mažina degalų ir trąšų poreikį, o ūkio procesai tampa stabilesni net ir sudėtingesniais sezonais.
Palankiausias metas žengti į anglies kreditų rinką
Europos žemės ūkio sektoriaus transformacija vyksta greičiau, nei daugelis spėjo įsivaizduoti. Didėja tiek investuotojų, tiek įmonių spaudimas mažinti emisijas, o įmonės privalės pateikti tvarumo ataskaitas.
Tai reiškia, kad paklausa patikimiems anglies kreditams tik augs.
„Rinka dar jauna, bet potencialas – milžiniškas. Kreditų kaina labiausiai priklausys nuo to, kiek įmonės sieks mažinti savo taršą ir pirkti kreditus.
Vis daugiau verslų renkasi kompensuoti emisijas iš patikimų šaltinių. Pavyzdžiui, „Verra“ sertifikuotos programos. Ilgainiui paklausa tik augs, nes tvarumo ataskaitos verslams taps privalomos. Tai reiškia, kad dabar – tinkamiausias metas ūkiams žengti į šią rinką“, – mano B. Impolė.
Būtent ankstyvas įsitraukimas daugeliui ūkių gali tapti pranašumu. Ilgainiui reikalavimai tik griežtės, o kol kas sertifikavimo procesai yra paprastesni ir palankesni norintiems pradėti nuo mažesnio ploto.
Taip pat prognozuojama, kad ateityje kreditų kaina kils, tad pirmaisiais metais pradėję ūkininkai turės galimybę tapti šios rinkos senbuviais.
Lengvesnis kelias į tvarias praktikas ir sertifikavimą
Anglies kreditų rinkoje didžiausia kliūtis dažniausiai būna ne praktikos, o dokumentai. Prireikia daug duomenų, žemės naudojimo istorijos, tikslių mėginių ir sertifikavimo procesų: į tai gilintis laiko turi anaiptol ne visi.
Tokiais atvejais padeda „Agrokoncernas“ – kaip partneris, kuris užtikrina aiškesnį, paprastesnį ir greitesnį procesą.
„Mūsų požiūris – viskas turi būti paprasta. Ūkininkui tereikia toliau dirbti savo darbą, o mes padedame sutvarkyti duomenis, dokumentaciją, stebėseną, mėginius, sertifikavimą.
Dirbame su „Verra“ standartu – vienu patikimiausių pasaulyje – todėl viskas vyksta skaidriai. Esame agronomai, todėl kalbame paprastai ir ūkiškai“, – sako B. Impolė.
Ši pagalba reiškia, kad ūkininkas neprivalo skirti papildomo laiko administraciniams niuansams – didžioji dalis darbo atliekama už jį.
Bendrovė taip pat padeda suprasti, nuo ko pradėti, kaip pasiruošti mėginių ėmimui, kaip pateikti informaciją ir lengviau suprasti gaunamus duomenis.
Galimybė pakeisti Lietuvos žemės ūkio ekonomikos kryptį
Nors tvarumas dažnai apibūdinamas kaip moralinė pareiga, anglies kreditų modelis keičia šią logiką iš esmės. Lietuvoje žemės ūkis yra viena stipriausių ekonomikos šakų, todėl kiekvienas pokytis, kuris padidina sektoriaus konkurencingumą, turi įtaką ne tik atskiriems ūkiams, bet ir visai šalies ekonomikai.
Anot tvaraus žemės ūkio specialistės, tai galimybė parodyti, kad tvarumas gali būti pelningas, o ne tik gražus tikslas.
„Anglies kreditų modelis leidžia ūkininkui gauti finansinę naudą už tai, kad jis dirba atsakingai ir protingai. Kuo daugiau tokių ūkių – tuo stipresnis mūsų sektoriaus įvaizdis tarptautinėje rinkoje ir didesnė žemės vertė ateityje“, – įsitikinusi B. Impolė.
Šis modelis gali paskatinti ilgalaikes investicijas į žemės kokybę: tai sustiprins sektoriaus atsparumą klimato svyravimams. Didėjant patikimų kreditų pasiūlai, didės ir Lietuvos konkurencingumas tarptautiniu mastu.
Ko tikėtis pereinant prie anglies kaupimo?
Praktiniai pokyčiai dažniausiai prasideda nuo žemės dirbimo technologijų peržiūros. Neariminis ir seklesnis žemės dirbimas, sėjomainos plėtimas ir tarpinių pasėlių naudojimas reikalauja ne revoliucijos, o strateginių sprendimų.
„Pagrindinis pokytis – mažiau arimo. Kai žemė mažiau judinama, sunaudojama mažiau kuro, o dirva pradeda dirbti mums“, – aiškina B. Impolė.
Arimo metu viršutinis dirvožemio sluoksnis apverčiamas, ir sukaupta organinė anglis patenka į sąlytį su deguonimi ir tuomet dalis anglies virsta CO₂ ir grįžta į atmosferą.
