Šūksnis. Į pavasarėjantį dangų švysteli lėkštė. Šūvis. Trumpas skeveldrų pliūpsnis. Trakšteli atlenkiamas vamdzis, į viršų kyla dūmas. Įmonės „Agrokoncerno grupė“ projektų valdymo vadovė Gabija Stanislovaitytė, atsikvepia – sezono pradžia nenuvylė. 100 taikinių šaudymo varžybose ji tapo moterų grupės čempione ir pateko į geriausių šaulių dešimtuką, užėmusi devintą vietą bendroje įskaitoje.
„Kieta Gabija“ – šypteli varžybų organizatorius, Lietuvos, Azijos ir pasaulio čempionas Virgilijus Grybė. Šiame sporte moteriai – tai didelis komplimentas.
Tarptautinės moters dienos proga – pasakojimas apie „Agrokoncerno grupės“ komandos narę ir jos sportinį kelią.
Pirmoji patirtis – su mėlynėmis
G. Stanislovaitytė yra viena pajėgiausių sportinio šaudymo atstovių ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Moterų šioje sporto šakoje mažuma – ne kiekviena drįsta paimti į rankas beveik keturis kilogramus sveriantį šautuvą.
Gabiją su šiuo sportu prieš ketverius metus supažindino jos tėtis. Pirmasis bandymas šaudyti į skriejančius taikinius padovanojo ne tik smagią patirtį, bet ir mėlynių, kurias ant kūno paliko šautuvo atatranka.
„Jau po pirmojo karto supratau, kad tai yra mano sportas, mano stichija. Čia labai svarbus susikaupimas ir koncentracija. Sunkiausia yra susitvarkyti su galva ir nusiteikti šūviui. Viena mintis į šalį ir viskas – šovinys skrieja pro šalį“, – sako šaulė.
Ji prisimena, kad pirmiausiai reikėjo priprasti prie garso ir atatrankos. Dažna naujokų klaida – kai po šūvio užsimerkia, krūpteli ar per laisvai laiko šautuvą.
„Nors varžybose turiu ausines, nuolatinis pokšėjimas padaro savo. Varžybos dažniausiai vyksta savaitgaliais, todėl mano kolegos jau žino, kad iki trečiadienio būnu kurčia“ – nusijuokia Gabija.
Lygiavamzdis šautuvas – ne žaisliukas. Šaudymo sporto entuziastė iš viso turi tris ginklus – du iš jų sportiniai ir vienas – medžioklei.
Gabija pasakoja, kad jai gerai sekasi ančių medžioklė, gal todėl, kad yra pratusi šaudyti į skriejančius taikinius.
„Aš neskirstau pomėgių į vyriškus ir moteriškus. Manau, kad svarbiausia rasti tai, kas teikia malonumą. Esu azartiška, man patinka varžybų adrenalinas, galimybė pasivaržyti su kitais šauliais“, – prisipažįsta ji.
Iššūkis – suvaldyti emocijas
Kiekvienas šaulys turi savo charakterį. Vieni į nesėkmes reaguoja emocingai – piktai šveičia šovinių tūteles, išsprūsta ir vienas kitas riebesnis žodis.
Gabija priešingai – iš jos veido sunku suprasti – sėkmingas buvo šūvis ar ne. Sportininkė pasakoja, kad viduje tuo metu viskas verda, tačiau emocijų kontrolė jai padeda ir susikaupti, ir taikliau šaudyti.
„Už tai namuose, kai niekas nemato, emocijos liejasi laisvai. Esu perfekcionistė – man geriausias rezultatas yra tada, kai pataikau į visus taikinius. Visada siekiu geriausio rezultato, nes žinau, kad galiu. Šiame sporte svarbu pasitikėti savimi ir dirbti su galva, o tai nėra labai lengva“, – atvirauja ji.
Dalyvavusi ne vieneriose varžybose ji jau žino – svarbiausia numušti pirmąją lėkštę. Nors išoriškai atrodo visiškai rami, prisipažįsta, kad jaudulys nurimsta tik po pirmojo taiklaus šūvio.
„Aš žinau, kad jeigu pirmasis šūvis taiklus – viskas bus gerai. O jeigu ne? Tada būna visaip“, – šypteli ji.
Šaudymo varžybos, kuriose Gabija dalyvauja, vyksta atvirtoje šaudykloje nesvarbu kokiu oru – ar lyja, ar sninga, ar šviečia saulė – visiems sąlygos vienodos.
Šaulių bendruomenėje yra daug medžiotojų, todėl čia sportininkų dažnai laukia ir bendri pietūs – ant ugnies virta sriuba ar žvėrienos troškinys.
Tačiau Gabija turi ir vieną svarbią taisyklę. Kol varžosi ji nieko nevalgo, nes yra įsitikinusi, kad kai dirba skrandis, galva ilsisi. Vienintelis dalykas, kurį sau leidžia – saldaus gazuoto gėrimo skardinė.
„Kai atsistoju į šaudymo langą, aplink viskas nuščiūva. Mėgstu šią tylą, kai aplink viskas išnyksta ir lieka tik vienas tikslas – pataikyti į lėkštę“, – sako ji, deda šautuvą ant peties ir išeina į dar vieną etapą.
