UAB „Agrokoncernas” laidų ciklo „Moterys agroversle” herojė Jurita Zubauskienė savo pavyzdžiu rodo, kad šiuolaikiniame Lietuvos žemės ūkyje lyderystė neatsiejama nuo gebėjimo telkti žmones. Moterų stiprybė agroversle dažnai matuojama gebėjimu atlaikyti didelius darbo krūvius ir atsakomybę, tuo tarpu Juritos istorija atskleidžia kitokį stiprios moters apibrėžimą – ji vadovauja 117 ūkininkų vienijančiam kooperatyvui ir kasdien įrodo, kad tikroji lyderystė prasideda nuo gebėjimo suderinti skirtingas nuomones ir siekti bendro tikslo.
Beveik du dešimtmečius augusi ūkininkų bendruomenė
Kalbėdama apie ŽŪK „Joniškio aruodas” pasiekimus, kooperatyvo generalinė direktorė Jurita Zubauskienė akcentuoja ne tik ūkininkų skaičių, bet ir gebėjimą išlaikyti bendrystę tarp skirtingų narių.
„Šiuo metu mūsų bendruomenė jungia 117 ūkininkų, manau, tai nemažas pasiekimas. Pasaulyje žmonės tarpusavyje pykstasi, vyksta karai, tačiau mums pavyksta bendruomenę sujungti ir rasti bendrus sprendimus. Pavyksta tuos sprendimus vystyti ir kartu auginti pačią bendrovę. Manau, kad tai yra svarbus pasiekimas ir visų šioje veikloje dalyvaujančių narių pergalė”, – mintimis dalijasi Jurita.
Jos teigimu, organizacijos rezultatai nėra vien vadovybės nuopelnas. Tai visų narių, kurie dalyvauja veikloje, priima sprendimus ir pasitiki vieni kitais, bendro darbo rezultatas.
Ne visi ryžosi iš karto – dalis pirmiausia stebėjo
Pašnekovė prisimena, kad kooperatyvo kūrimosi pradžioje, 2007 m. ūkininkai į naują veiklos modelį žvelgė atsargiai. Kai kurie laukė, stebėjo rezultatus ir tik vėliau nusprendė tapti bendruomenės dalimi. Jurita tokio atsargumo nevertina neigiamai. Jos teigimu, žmonės skirtingai priima pokyčius, todėl ne kiekvienas yra pasirengęs pirmasis išbandyti naują veiklos modelį.
„Ne visi žmonės yra eksperimentatoriai ir ne visi mėgsta naujoves. Kai kurie ūkininkai iš pradžių stebėjo iš šalies, žiūrėjo, kaip viskas vyksta. Tokių atvejų tikrai turime, tačiau džiaugiamės kiekvienu nariu ir vertiname kiekvieną ūkininką. Norime išlaikyti šią bendrystę kiek įmanoma ilgiau”, – mintimis dalijasi kooperatyvo vadovė.
Jurita mano, kad žmonių požiūriui didelę įtaką turėjo ir praeities prisiminimai, ir nežinojimas, kuo kooperacija skiriasi nuo anksčiau patirtų priverstinių bendro darbo formų. „Tuo metu dar buvo labai gyva ir prisimintina kolektyvizacija. Daugelis žmonių, nežinodami, kas yra kooperatyvas, jautėsi nedrąsiai ir prie jo jungėsi šiek tiek vėliau. Vis dėlto infrastruktūros poreikis ir galimybė susivienijus sukurti pridėtinę vertę stipriai pastūmėjo pirmuosius narius. Esame labai dėkingi 54 ūkininkams, kurie pirmieji įsitraukė į šią veiklą, o dabar ją vystome visi kartu”, – prisimindama kooperatyvo pradžią kalba pašnekovė.
Jurita prie kooperatyvo prisijungė praėjus dvejiems metams nuo jo įsteigimo. Tuo metu organizacija dar plėtė savo infrastruktūrą, todėl jai teko aktyviai dalyvauti jos augimo bei vystymo procesuose.
Kai 117 ūkių turi 117 skirtingų nuomonių
Vadovauti didelei ūkininkų bendruomenei reiškia ne tik priimti finansinius ar ūkinius sprendimus. Jurita pasakoja, kad kooperatyvą sudaro savarankiški ūkiai, kurių savininkai turi skirtingą patirtį ir poreikius.
„Tai yra 117 skirtingų ūkių ir skirtingų ūkio subjektų, todėl nėra taip paprasta, kaip tartis su vienu ar dviem žmonėmis. Daug laiko praleidžiame diskutuodami, o sprendimus padeda priimti ir valdyba. Kaip ir valdant valstybę, čia būna skirtingų nuomonių, todėl stiprybė yra gebėjimas rasti argumentus ir geriausią sprendimą, kuris tenkintų didžiąją dalį ūkininkų interesų. Mes diskutuojame, kartais ir garsiai, būna visko, tačiau svarbiausia, kad pavyksta kartu judėti pirmyn”, – apie iššūkius kalba Jurita.
Pasak pašnekovės, galutinis rezultatas atperka sunkesnes diskusijas ir nemalonius momentus. Svarbiausia, kad po ginčų bendruomenė išlaikytų bendrą kryptį ir galėtų tęsti pradėtus darbus.
Pagalba nuo pirmų žingsnių iki produkcijos realizavimo
Kooperatyvo veikla apima tris pagrindines sritis. Ūkininkams parduodamos augalininkystės priemonės, siūlomos technologijos ir konsultacijos, o nuėmus derlių teikiamos grūdų valymo, džiovinimo bei saugojimo paslaugos. „Sujungę visus grūdų kiekius, stengiamės juos kuo geriau parduoti ir taip per mastą, žinias bei laiku gautą informaciją sukurti ūkininkams pridėtinę vertę“, – pasakoja Jurita.
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad vertindamas veiklos metus kooperatyvas atsižvelgia ne tik į finansinį rezultatą. „Pelnas yra kiekvienos įmonės rezultatas ir jį turbūt lengviausia pamatuoti, tačiau mes vertiname ir tai, kiek savo apyvartos ūkininkai vykdo per kooperatyvą. Daugiau kaip 90 procentų ūkininkų visą savo užaugintą derlių parduoda kooperatyvui. Manau, šis rezultatas parodo, kad bendruomenė gali susitelkti ir kartu pasiekti geresnį rezultatą”, – pastebi kooperatyvo vadovė.
Mažesniais ištekliais – didesnis rezultatas
Bendruomeniškumo principas Juritą lydi ne tik profesinėje veikloje. Ji priklauso „Rotary” klubui, kuris renka lėšas labdarai ir įgyvendina įvairius pagalbos projektus. „Rotary” yra labdaros organizacija, klubo pastangomis renkame lėšas ir vėliau jas skirstome. Pastaruosius kelerius metus vykdome nuo karo nukentėjusiems Ukrainos vaikams padėti skirtą projektą, organizuojame jiems stovyklas. Gyvenime ne visiems vienodai pasiseka, ne visiems yra lengva. Todėl ši veikla yra klubo narių duoklė tiems, kuriems pagalbos reikia labiausiai“, – apie savo veiklą kitoje bendruomenėje pasakojo pašnekovė.
Jos įsitikinimu, vieno tikslo siekianti bendruomenė gali sujungti finansinius išteklius, žmonių laiką, idėjas ir pastangas, todėl su mažesniais resursais galima pasiekti didesnius rezultatus. Tą patį bendro darbo principą kooperatyvo generalinė direktorė pritaiko ir bendrovės veikloje.
„Galima kiekvienam atskirai kurti savo infrastruktūrą, o galima atlikti bendrą investiciją. Rezultatas abiem atvejais gali būti geras, tačiau bendruomenėje jam pasiekti reikia mažiau išteklių. Tai svarbi žinutė – kartu su mažesniais resursais galime padaryti daugiau”, – mintimis dalijasi Jurita.
Orientuojasi į ilgalaikį rezultatą
Kooperatyvas bendradarbiauja ir su UAB „Agrokoncernas”, vertindama šią partnerystę, Jurita išskiria profesionalų požiūrį, padedantį kooperatyvui ir jo nariams priimti svarbius sprendimus.
„Profesionalus požiūris į atliekamą darbą, objektyvus rezultatų vertinimas ir nesivaikymas pigios ar vienadienės naudos padeda siekti geresnių rezultatų – visada galime gauti profesionalų patarimą, paremtą ne reklaminiais triukais ar emocijomis, bet objektyviai pasvertais dalykais. Būtent tokį bendradarbiavimą mes vertiname”, – apie partnerystės naudą kalba kooperatyvo generalinė direktorė.
Joniškis – geriausia vieta žemėje
Pokalbio pabaigoje dėmesys nukrypo į Joniškį – vietą, kurioje Jurita augo ir iki šiol dirba. „Joniškyje gimiau, čia yra tėvai, darbas ir bendruomenė. Visas gyvenimo džiaugsmas susideda iš tokių mažų, bet svarbių dalykų. Todėl man Joniškis yra geriausia vieta žemėje”, – savo ryšį su gimtuoju kraštu apibūdino pašnekovė.
Jurita įsitikinusi, kad Joniškio kraštas gali didžiuotis vienomis derlingiausių žemių Lietuvoje. Tačiau kiekvieno krašto vertę kuria ne vien žemė – ją kuria veržlūs, savo darbą mylintys žmonės. Būtent tokias moteris – stiprias, darbščias ir įkvepiančias – sutinkame laidų ciklo „Moterys agroversle” istorijose, kurias pasakojame kartu su projekto partneriu „RIBAS Jewellery”. Pokalbio pabaigoje Juritai įteiktas „RIBAS Jewellery” papuošalas tapo simboline padėka už jos atsidavimą darbui, bendruomenei ir gimtajam kraštui.
Laidų ciklą „Moterys agroversle” dovanoja „Žemynos klubas” – „Agrokoncerno” klientų lojalumo programa. Joje kaupiamus agrolitus galima iškeisti į dovanas sau ar artimiesiems: „RIBAS Jewellery” papuošalus, grilius, įrankius, vejos robotus, bilietus į renginius „Žalgirio” arenoje ir daugelį kitų. „Žemynos klubas” – tai vieta, kurioje galima išsirinkti dėmesį sau arba brangiam žmogui.
