Ar galima užauginti daugiau, bet uždirbti mažiau? Būtent į šį klausimą atsakymo ieškojo dvidešimt Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos studentų, dalyvavusių projekte „Rapsų akademija“.
Visą sezoną keturios komandos varžėsi ne tik dėl geriausio žieminių rapsų derliaus, bet ir dėl ekonomiškai efektyviausios jų auginimo technologijos. Pasibaigus eksperimentui paaiškėjo, kad pergalę lemia ne vien prikultų tonų skaičius.
Pagrindinį įmonės „Agrokoncernas“ įsteigtą 2 tūkst. eurų prizą pelnė Nedo Paplausko vadovaujama komanda „Žiedinukai“. Nors konkurentai pasiekė geresnius derlingumo ir aliejingumo rodiklius, būtent šios komandos pasirinkta strategija užtikrino geriausią ekonominį rezultatą.
Pergalę lėmė ne tik derlius
Projektą inicijavo „Agrokoncernas“, „Rapool“ ir VDU Žemės ūkio akademija. Keturios studentų komandos „Agrokoncerno“ inovacijų ir tyrimų centro „AgroITC“ bandomuosiuose laukeliuose augino tos pačios „Mercedes“ veislės žieminius rapsus.
Studentai turėjo savarankiškai sudaryti auginimo technologiją, pasirinkti augalų apsaugos ir kitus produktus, suplanuoti sąnaudas bei priimti agronominius sprendimus.
Vertinant galutinius rezultatus buvo atsižvelgiama į derlingumą, aliejingumą ir auginimo technologijos sąnaudas. Svarbiausias rodiklis – kiek kainavo užauginti vieną kilogramą rapsų aliejaus.
Didžiausią sėklų derlių, aukščiausią aliejingumą ir didžiausią aliejaus kiekį iš hektaro pasiekė Roko Drobnio vadovaujama „Vilkų“ komanda. Tačiau suskaičiavus auginimo sąnaudas paaiškėjo, kad ekonomiškai efektyviausiai rapsus užaugino „Žiedinukai“.
Pagrindinio prizo laimėtojas, ketvirto kurso agronomijos studentas Nedas Paplauskas, pasakoja, kad savo komandos strategiją kūrė savarankiškai, remdamasis šeimos ūkyje sukaupta patirtimi.
„Iš anksto sudėlioti technologiją nėra paprasta, nes nežinome, kokios bus gamtos sąlygos. Vis dėlto stengiausi, kad sąnaudos būtų kuo mažesnės“, – sako studentas.
Iš Pakruojo rajono kilęs būsimasis agronomas nuo vaikystės prisideda prie šeimos ūkio darbų. Šeima dirba apie 420 hektarų žemės, augina kviečius, rapsus, pupas ir kitus augalus.
Pasak jo, ūkininkaujant svarbu ne vien siekti kuo didesnio derliaus, bet ir skaičiuoti, kiek kainuoja jį užauginti. Šį principą studentas pritaikė ir „Rapsų akademijoje“.
„Svarbu, kad būtų pelnas, o ne tik derlius“, – apibendrina N. Paplauskas.
Studentų technologijas išbandė ir gamta
Nors visos komandos startavo panašiomis sąlygomis, jų pasirinktos technologijos skyrėsi. Studentai eksperimentavo su augalų apsaugos sprendimais, tręšimu ir kitomis priemonėmis, siekdami atrasti geriausią derliaus bei sąnaudų santykį.
Papildomų iššūkių pateikė ir gamta. Pavasarį rapsams trūko drėgmės, vėliau užklupo karščiai, o vasarą prasidėjo gausūs lietūs. Pasėlius taip pat veikė ligos ir kenkėjai.
Ilgametę mokslinių tyrimų ir bandymų patirtį turinti „AgroITC“ vadovė dr. Eglė Petraitienė pabrėžia, kad būtent realios lauko sąlygos geriausiai atskleidžia agronominių sprendimų vertę.
„Gali iš anksto suplanuoti auginimo technologiją, tačiau gamta visada pateikia savų iššūkių. Todėl labai svarbu ne tik žinoti, kokias priemones pasirinkti, bet ir suprasti, kada bei kodėl jas naudoti. Tokie projektai studentams leidžia pamatyti, kad agronomijoje nėra vieno visoms situacijoms tinkamo sprendimo“, – sako dr. E. Petraitienė.
Viena iš projekte dalyvavusių komandų, kuriai vadovavo Gustė Ljutvinaitė, pasirinko daugiau dėmesio skirti rapsų apsaugai žydėjimo laikotarpiu. Studentės eksperimentavo su augalų apsaugos sprendimais, siekdamos sumažinti ligų keliamą riziką ir išsaugoti derliaus potencialą.
Komandos narės pasakoja, kad agronomija jų gyvenime atsirado skirtingais keliais. Vienos užaugo ūkininkų šeimose ir nuo mažens prisidėjo prie ūkio darbų, kitas šią studijų kryptį paskatino pasirinkti susidomėjimas augalais, tyrimais ir laboratoriniu darbu.
Merginų komanda šiame iššūkyje buvo apdovanota specialiu 400 eurų prizų už gautą didžiausią palaikymą socialinėse medijose. Dar vienas, komisijos prizas, 400 eurų atiteko Emilijos Barkauskaitės komandai „Nuo lauko iki aukso“. Jis buvo skirtas už drąsą eksperimentuoti.
Nuo Lietuvos laukų iki selekcijos centrų Vokietijoje
Projektas neapsiribojo vien bandymais „AgroITC“ laukeliuose. Komandų kapitonai taip pat vyko į Vokietiją, kur susipažino su „Rapool“ ir NPZ veikla, rapsų selekcijos procesu, lauko bandymais ir naujausiais veislių kūrimo sprendimais.
Ši kelionė suteikė studentams galimybę pamatyti, kiek mokslinių tyrimų, bandymų ir specialistų darbo reikia, kol naujos veislės pasiekia ūkininkų laukus.
Apdovanojimų įteikime dalyvavęs RAPOOL atstovas Kazys Margevičius sako, kad tokios iniciatyvos svarbios ne tik dėl studentams suteikiamos praktinės patirties. Jos padeda užmegzti ryšius tarp būsimųjų agronomų, mokslininkų ir žemės ūkio verslo atstovų.
„Rapsų akademija“ parodė, kad šiuolaikiniame žemės ūkyje nepakanka vien gerai išmanyti augalų auginimo technologijas. Ne mažiau svarbu gebėti vertinti rizikas, pagrįsti savo sprendimus ir skaičiuoti ekonominę jų naudą“, – kalbėjo jis.
Nors studentų varžybos baigėsi, per sezoną sukaupta patirtis liks naudinga jų būsimoje profesinėje veikloje.
Svarbiausia projekto pamoka aktuali ir patyrusiems ūkininkams – geriausias sprendimas nebūtinai yra tas, kuris leidžia užauginti daugiausia, bet tas, kuris duoda geriausią ekonominį rezultatą.
